Paskutiniame savo post’e rašiau apie šviesą. Jos mūsų šalyje iš tiesų nedaug. Dažnai stebiu, kaip kone kiekvienas gatvės praeivis susitraukęs nuo žvarbulio lekia nieko aplinkui nematydamas, tarsi tik tesvarstydamas kaip kuo greičiau pasiekti šiltą savo kelionęs tašką. Aš visuomet skubu namo… Grįžtu po dienos darbų, uždarau duris ir mano kūną užlieja šiluma. Šią šaltą žiemą mano namus pavertė jaukiais žvakės. Nusipirkau gražią žvakidę, pastačiau ją ant žurnalinio staliuko ir kiekvieną vakarą prisėdusi prie TV degu žvakę. Šilta, jauku, ramu…

Beje, kiek teko keliauti, užsieniečiai labai mėgsta savo namuose vietoje šviestuvų kabinti štai tokius žvakių sietynus:

Manau toks sietynas atrodytų žavingai jei kabėtų virš valgomojo stalo, sukurtų jaukios ir kartu prabangios menės aplinką. Vakarienė žvakių šviesoje, pagal visus etiketo reikalavimus serviruotas stalas, fone skambanti muzika…

Arba tiesiog ant žurnalinio staliuko deganti žvakutė…