gegužės 17, 2010
Šilta pavasario diena
Nubudusi ryte pirma šovusi mintis – vėl pirmadienis. Žvilgteliu pro langą – vaizdas gražus, tik trūksta saulės. Einu išsivirti kavos, ji visada “geros dienos pradžia”. Koks bebūtų oras už lango – mano virtuvėje visuomet šviesu ir šilta. Kiekvienai šeimininkei, nesvarbu kokia ji bebūtų, virtuvė yra be galo svarbi namų zona. Aš ne išimtis. Mano svajonių virtuvės baldai randasi “Scavolini” kataloge, ypač širdžiai artima kaimiško stiliaus baldų linija. Kaina tų nuostabių baldų man per aukšta, be to nemanau, kad šiame bute verta daug investuoti, todėl nusprendžiu pamėginti įgivendinti savo svajonę kitais būdais. Kreipiausi į keletą baldus gaminančių įmonių. Pasirinkau mažiau žinomus gamintojus. Keletas dizainerių man padarė maketus, tačiau daugumas jų pasirodė geriau besidarbuojantys prie įprastinių projektų ir nelabai norintys apsiimti “nestandartų”. Tačiau aš nieku gyvu nenorėjau standartinės virtuvės, tad ieškojau toliau. Radau mano stiliui artimus virtuves baldus gaminančių Lietuviškų įmonių, tačiau medžio masyvas vėlgi stipriai kelia baldų kainą… O dar įvertinus, kad mums reikės visos naujos buitinės technikos…Norėjau baltų, sendintų spintelių, žalvarinio krano, dailaus gartraukio, senovinio virdulio…Kitka manęs nedomino. Netikėtai užėjau į vieną baldų parduotuvę. Pamačiau įdomų variantą. Ekspozicijoje stovėjo baltai dažytos MDF plokštės virtuvinis komplektas, kurio durelės buvo visai dailiai frezuotos ir papuoštos žalvarinėmis rankenėlėmis. Pasikalbėjusios su dizainere iš karto supratome viena kitą. Paprašiau, kad šonines spinteles padarytų su “tinkleliu”, uždėtų groteles, šonuose įtaisėme koloniukus, o pačias kabančias spinteles dar šiek tiek “išraitėme”, kad nebūtų viskas taip “kvadratiška”. Per kiekvieną vizitą iš rankų nepaleidau savo “Scavolini” katalogo 
Kadangi namuose gaminu retai, man svarbiausia grožis, tačiau visuomet pati rekomenduoju praktiškumą, funkcionalumą ir kokybę. Aš labai nemėgstu apsikrauti daiktais, todėl ir virtuvės norėjau gražios išorine prasme, o jos talpumas ir praktiškumas man nebuvo svarbiausi kriterijai. Vienintelis dalykas kuris man dar buvo svarbus, kad viskas būtų lengvai pasiekiama. Labai nesmagiai jaučiuosi kai turiu nuolatos tampyti kėdes ir karstytis tarp spintelių kaip koks mauglis po palmes ))
Toliau pirkau akmens masės kriauklę, man pasisekė, nes ištaikiau ją įsigyti akcijos metu. Orkaitę ir dujinį paviršių derinau prie baldų dizaino. Maišytuvą kriauklei bei įmontuojamą šaldytuvą pirkau iš “slaptos vietelės”, neišduosiu paslapčių, kur galima įsigyti gerų daiktų už gerą kainą Plyteles teko užsakyti ir ilgokai jų palaukti. Smagiausia buvo kuomet paveikslėlio rėmeliui pritrūkome 3 detalių. Jų sėkmingai laukėme dar kokias geras dvi savaites. Beje turiu pasidžiaugti, kad mūsų namuose darbavosi labai geri darbuotojai. Kai kurie buvo jau iš anksčiau žinomi, kitus pasikvietėme padirbėti pagal rekomendacijas. Neteko nusivilti nei dažytojais, nei apdailininkais, nei baldininkais. Visi atliko savo darbus profesionaliai ir iki galo.
Kuomet virtuvės baldai ir buitinė technika buvo sumontuoti, ėmiausi indų, virdulio ir svarbiausia angelo, kurį visad svajojau patupdyti ant garintuvo krašto, paieškų. Virdulį šiaip ne taip gavau Berghoff parduotuvėje, bet deja nesu juo labai patenkinta…Indus nusipirkau baltus – tiek lėkštės, tiek puodeliai bei prieskoninės panašaus stiliaus. Man labai patinka C&D style parduotuvė – joje ir aptikau savo angeliuką. Išmaišiau visus didžiuosius ir mažuosius miestus, bet nei vienas nepatikdavo. Savąjį radau visai netikėtai Panevežyje, kuomet važiavau į C&D style tikėdamasi ten rasti rūbų kabyklą, kurią buvau nusižiūrėjusi internetinėje svetainėje. Grįžau su daug svarbesniu pirkiniu
Mano virtuvė jau beveik baigta, trūksta tik detalių: vėlgi šviestuvo, indų cukrui, kruopoms, spagetti (juos jau esu nusižiūrėjusi, bet dar kol kas neįsigijau). Jų vieta yra už grotelių, turėtų labai gražiai atrodyti Taip pat virtuvėje pokabinsiu karnizą ir lengvą užuolaidėlę. Niekaip neprisiruošiu pasidaryti dekupažinės servetėlių dėžutės, reikės greitu metu apsiimti…O dabar geriu kavą ir žvelgiu į gėlių ąsotį, išpieštą ant mano virtuvės sienos, mintimis nusikeliu į Prancūzijos kaimo sodybą…Su manim keliauja ir mano mažasis angelėlis…
