sausio 13, 2010
Kur yra mano namai?
Visi svajojame turėti nuosavą kampelį šiame dideliame pasaulyje. Vieniems namai yra “asmeninis viešbutis”, į kurį grįžtama pernakvoti, kitiems tai vieta, kurią nuolatos norisi tobulinti, kurioje norisi būti. O kas dar yra svarbu namuose? Įsigyję naują būstą lakstome, perkame, deriname, griauname, lipdome asmeninį jaukumą. Kai viską užbaigiame belieka džiaugtis savo nuveiktais darbais, bet tuomet vėl pritrūksta veiklos, norisi naujų tikslų. Ar namai gali būti jaukūs jei juose negyvena “asmenybės”? Skaičiau keletą straipsnių, girdėjau įdomių nuomonių: neva neverta visko paaukoti vardan namų, juk norisi ir pakeliauti, ir naują rūbelį įsigyti, ir į teatrą nueiti…Dabar svarstau kokia esu, kas man patinka, koks mano artimas žmogus, su kuriuo kuriu namus, kaip ir kodėl išsiskiria mūsų nuomonės ir vizijos, kur jos sutampa, kiek bendrumų, o kiek skirtumų ir kaip visa tai įtakos bendrą namų aurą…Svarstau kaip jaučiuosi kai negaliu įsigyti patinkančio baldo, trokštamų plytelių ir t.t. Jaučiuos nekaip, nes turiu pirkti alternatyvą, o tai reiškia, kad greičiausia nebūsiu patenkinta. O gal atvirkščiai, alternatyva pasirodys geresniu sprendimu? Taip, namus sukurti labai sunku, ypač kai nesi tikras, ar tai tie tikrieji tavo namai, ar tik laikina stotelė, trumpam priglaudusi tave po savo stogu. Vis dėlto praktika irgi į naudą, ji padeda pažinti…
