Ditadama's Weblog

Čekiško krištolo spindesys ir Swarowski pasaka

ditadama — Wed, 11 Jan 2012 20:12:00 +0000

Kai buvau mokinė, turėjau laimės kartu su mama vykti į pirmąją savo gyvenime kelionę už gimtos šalies ribų. Tai buvo nuostabi šalis – Čekija, kurioje aplankėme šiai šaliai savitas gamtos vietas, stebėjome sostinės Prahos grožį ir dėjome viską i savo prisiminimų skrynią. Kaip šiandien pamenu gidės klausimą: „Ar mūsų tarpe yra Juditų?“. Aš buvau vienintelė bendravardė Prahos karalienės, kurios bokštą kasdien turi garbės išvysti tūkstančiai pasaulio turistų. Čekija garsėja kaip itin kokybiško krištolo gamintoja. Visiem gerai žinomi ir vertinami „Bohemia“ krištolo gaminiai. Senai svajojau apie grakčias taures, spindičią vazą gėlėms ar dailią saldaininę. Šiemet mama išpildė mano svajones, Kalėdų proga gavau čekiško grištolo vazą ir saldaininę su swarowski kristalu.

Kokybė nuotraukų prasta, tačiau net ir senas foto aparatas sugeba atskleisti spindinčio krištolo grožį. Dabar vyras gali nešti gėles vis dažniau ir dažniau, nes pamerktos dailioje vazoje jos atrodo prabangiai, ypatingai ir labai papuošia namus, įkvepia dar daugiau gyvybės, priartina prie gamtos ir nuneša į prisiminimų ir svajonių sodus…

Filed under: Interjero detalės

Puošmenos

ditadama — Sun, 24 Jul 2011 08:51:19 +0000

Kiekvienas žmogus nori būti gražus. Vieniems svarbu jų išorinis grožis, kiti labiau rūpinasi taip vadinamu „vidiniu“ grožiu. Žmogaus sugebėjimas pateikti save yra labai svarbus šiandieniniame gyvenime. Ankstesniais laikais save realizuoti buvo sunkiau. Žmogus buvo varžomas steriotipų, nusistovėjusių normų, politikos, tikėjimo… Šiandien turime didesnę laisvę elgtis kaip norime. O ir tolerancija iš šalies stipriai pažengusi į priekį. Galimybės ir pasirinkimas milžiniškas. Kartais net nebežinai pats, kokiu čia dabar būti, ką bedaryti, ką bepasirinkti. Pasirinkimo ir madų vėjai įsuka į savo sūkurį ir neretai žmogus tampa to kokteilio dalimi. Pažvelgus į šoną, nebematai nei išorės, nei dvasios. Panašiai ir namuose. Reikia kokios nors detalės, kad ir šviestuvo, nuėjai į pirmą pasitaikiusia parduotuvę, greičiausiai į vieną artimiausių ir populiariausių, nes mums šiandieniniame gyvenime, atrodo laisviems žmonėms, vis viena patinka sekti minios keliu, ir pamačius akcijinę prekę, nusiperki. Parsitempi namo tą rakandą. Pasižiūri, kad gal ir nelabai kaip atrodo, bet nuramini širdį, kad bent jau sumokėjai mažiau nei kainavo ir nusprendi kada nors ateityje pasikeisti į sau patinkantį. Na ir kur gi čia laisvė, kur grožis, kur dvasia? Štai dar ir mano namuose nėra viskas išbaigta. Baksnoja žmonės į nukarusius elektros laidus, grūmoja, kaip aš taip galiu tokiam gražiame ir tvarkingame bute be šviestuvų gyventi. Tai lyg tas pats, kas pasipuošti gražia vakarine suknele ir apsiauti pliažo šlepetėmis. Deja aš negaliu nusipirkti šviestuvo, kuris man patinka. Širdis neleidžia išleisti tiek pinigų, nes žinau, kad galiu rasti kažką tokio, ko ieškau, kažką, kas bus ne šiaip sau nupirktas šviestuvas, bet dar ir turės atsiradimo mano namuose istoriją. Taip ir buvo. Važiavome į Rygą, vežėme artimuosius i oro uostą. Atsikėliau anksti ir pareiškiau, kad noriu važiuoti kartu. Man žūt būt reikėjo sugrįžti į tas nuostabias Rygos senamiesčio parduotuvėles. Važiavome baisiai nepatogiai susigrūdę, miego trūko, bet tikslas buvo svarbiau visko. Tai buvo iš tiesų nuostabus pavasario rytas. Nuvažiavome labai anksti. Nebuvo nė 8 val. ryto, kai mes jau slampinėjome Rygos senamiesčio gatvelėmis. Viskas buvo uždaryta, iš po smagios nakties dar švaistėsi neišsiblaivęs jaunimėlis. Pavaiksčiojome po parką, sušalome, tad nusprendėme nebelaukti. Atkėlėme parduotuvių „patikrinimą“ kitam savaitgaliui. Praėjus savaitei vėl buvau pasiruošusi kelionei. Dėl netikėtų nesklandumų išvažiavome gan vėlai. Teturėjau valandą praeiti pro savo mėgstamas parduotuves. Tik valandą! Kai aš jose galėčiau praleisti ištisą dieną. Ką galima surasti per valandą? Vien priimti sprendimui tiek laiko neužtenka, o dar surasti…Užėjau į visai nedidelę šviestuvų parduotuvę. Tokią įdomią, dar nematytą. Ir pamačiau tai, ko ieškojau. Iškart pasakiau – imu. Tai buvo vienas iš retų atvejų kai aš taip greitai apsisprendžiau. Pardavėja paprašė apsukti ratą kol nukabins šviestuvą ir supakuos. Paprastai aš išėjus iš parduotuvės persigalvoju (ir tikriausia ne aš viena tokia), bet šį kartą mes grįžome ir nusipirkome daiktą, kuris papuošė mano namus ir papildė mano prisiminimų bagažą. Manau, kad šioje situacijoje pasiekiau maksimalų rezultatą. Ko negalėčiau pasakyti apie savo vonios šviestuvus. Bra šviestuvų ieškojau labai ilgai. Radau tai, kas man patinka JAV elektroninėje parduotuvėje, jau anksčiau buvau įkėlusi fotografijas. Pabijojau pirkti katą maiše. Todėl pasielgiau populiariai. Nusipirkau akcijinius šviestuvus, perdažiau baltai. Kol kas jie paslepia nukarusius laidus ir nebado akių svečiams. Kai rasiu tuos, kurie man tiks ir patiks, mesiu laukan nė nedvejojusi. Bet kol kas esu rami ir patenkinta. Tobulumui ir tobulėjimui ribų nėra, aš vis dar paieškose…

Filed under: Interjero detalės

Suraskite skirtumą

ditadama — Sun, 06 Mar 2011 09:25:19 +0000

Vonios kambaryje praleidžiu nemažai laiko. Labai mėgstu pagulėti karštame vandenyje, sušildyti kūną ir sielą. Tam, kad galėčiau atsipalaiduoti, labai svarbu aplinka. Norėjau, kad vonios kambarys būtų jaukus, kiek romantiškas. Nenorėjau tradicnių vonios baldų, todėl užsakiau spintelę kriauklei. Pasakysiu atvirai – suvargau su ta spintele! Pradžioje niekas nenorėjo apsiimti gaminti nestandartinio baldo. Vėliau pasirodė, kad tai per mažas uzsakymas lietuvaičiams baldininkams. Galiausiai radau gamintojus, kurie apsiėmė įgivendinti mano sumanymą. Akcentavau, jog noriu filinguotų durelių, BŪTINAI. Laukiau laukiau, dar laukiau po gerų poros mėnsių sulaukiau. VALIO! Atvykstu pasiimti savo baldelio, einu link jo, jis kažkur užslėptas, apvyniotas plėvele. Ardome, ardome greičiau, žiūrime! Aš gaunu lengvą šoką. Bandau prisiminti, ką ne taip galėjau pasakyti, bet tikrai žinau, kad gal mažų mažiausia 100 kartų kalbėjau apie klasikinio stiliaus, sendintą spintelę. Ji tikrai negalėtų būti tokia:

Parsivežiau namo tą spintelę, bandžiau save įtikinti, kad man ji patinka, tačiau nepavyko. Kitą dieną paskambinau projektuotojui ir pasiguodžiau. Ačiū dievui žmogus pripažino, jog įvyko nesusipratimas. Po ilgo laukimo gavau pilnai tokią spintelę, kokios ir norėjau. Ilga istorija su laiminga pabaiga.

Filed under: Vonia

Dekoratyvinės užuolaidos

ditadama — Sun, 06 Mar 2011 08:39:05 +0000

Gyvename šalyje, kurioje trūksta šviesos ir šilumos. Vaikštome paniurę, sustėrę, irzlūs. Šviesi diena pakelia ūpą, atsiranda daugiau jėgų bėgti kasdieninį maratoną. Grįžus po darbų norisi išlaikyti tą jausmą, tačiau taip pat norisi ir pasislėpti nuo pasaulio. Namų langai atveria vaizdą į gyvenimą, kuris mus supa. Pro juos gauname šviesą ir šilumą. Vakarais, kuomet įjungiame elektros lemputes, mūsų namai tampa atvirai matomi pašaliniams. Ilgai svarsčiau, kaip galėčiau pridengti juos, bet tuo pačiu neapkrauti namų, išsaugoti šviesos ir šilumos šaltinį. Miego metu man būtina absoliuti tamsa, todėl rinkausi storesnio audinio užuolaidas, o vietoje dieninių pakabinome roletą, kurį nuleidžiame tik naktį. Spalvas užuolaidų ir roletų pavyko suderinti, todėl rezultatu labai džiaugiuosi.

Svetainės langų rengimas užtruko ganėtinai ilgai. Niekaip negalėjau nuspręsti, kokius rūbelius jiems galėčiau parinkti. Semdamasi įkpvėpimo interneto gilumose, atradau keletą patinkančių fotografijų. Žiūrinėdama į tuos gražius paveikslėlius kraipiau galvą suvokdama, kad turiu problemą. Gražiausiai atrodo užuolaidos langams, kurie yra dideli ir aukšti. Deja, mano lubos žemos, erdvės kambaryje taip pat neperdaugiausia. Apsidžiaugiau užklydusi į gerai žinomą užuolaidų ir interjero saloną. Dizainerė atvyko į namus su medžiagų pavyzdžiais. Derinome jas prie bendro namų interjero ir spalvų. Ji lankėsi ne vieną sykį, norėdama pasiūlyti tikrai man tinkantį ir patinkantį variantą. Buvo be galo malonu, kad žmogus nuoširdžiai atlieka savo darbą. Ji man pasiūlė kiek neįprastą idėją:

Tam, kad medžiaga neatrodytų per daug paprasta ir nuobodi, paprašiau užuolaidų kraštuose prisiūti nertą juostelę, kuri puikiai suderėjo su masyvia virve, laikančia pačią užuolaidą. Užuolaidų laukiau labai ilgai, bet buvo verta…Už ilgą laukimą gavau dovaną – salono dizainerė kartu su meistru pakabino jas, todėl man nereikėjo pačiai sukti galvos dėl to. Namuose tapo jaukiau ir šilčiau – tikrai!

Filed under: Salonas ir valgomasis

Dovanos namams

ditadama — Sun, 30 Jan 2011 13:48:29 +0000

Pagaliau praėjo ilgasis šaltos žiemos mėnuo. Žiema man patinka tik dėl to, kad nepaprastai laukiu Šv. Kalėdų. Vis dar gyvenu praėjusių švenčių prisiminimais. Tos dvi šventinės dienos būna šiltos, jaukios ir smagios. Garantuotai! Priešingai nei visi aplinkiniai, aš puikiai žinojau, ko noriu dovanų. Mano širdį nudžiugino smulkmenos, kurių labai trūko mano namams…

Smulkmenėlės suteikia namams jaukumo, padeda sukurti ir palaikyti bendrą stilių. Gerdama rytinę kavą, pagalvoju apie geriausią draugę, kuri man dovanojo podelius, užeidama į vonios kambarį, prisimenu rankšluosčių laikiklius dovanojusius žmones, pasiilgusi toli nuo manęs gyvenančio brolio, žvilgteliu į dekupažinę servetėlinę ir nusišypsau, kai pažiūriu į savo angeliukų kolekciją, kurią mano brangūs pažįstami man padeda kaupti…Štai kas iš tiesų daiktams suteikia gyvybės. Jei būčiau visa tai nusipirkusi pati – tai būtų tik paprasti daigtai…

Na o pasisodinti gėlių įkalbėjo uošvienė. Spyriojausi iki tol, kol galiausiai ji mane nugalėjo. Mat be proto nemėgstu vazoninių gėlių…Nemoku ir nemėgstu jomis rūpintis. Vis dėlto teko nusipirkti vazonėlyje išaugintus narciziukus, jie taip primena pavasarį, kurio labai stipriai laukiu. Namuose turėjau anksčiau uošvienės dovanotą vazonėlį, kurį ji kaipmat prisiminė, šiek tiek žemių, tad nusprendžiau nusileisti ir šiandien esu labai labai laiminga Pamaniau, jog gražus vazonėlis ir paprastų gėlyčių daigeliai atrodo daug gražiau nei leisgyvės skintos rožės, parduodamos šiuo metų laiku. O ir kainuoja visa tai pigiau, laikosi ilgiau, priežiūra taip pat nesudėtinga. Žodžiu – Ačiū už gerą idėją!

Filed under: Interjero detalės

2010 in review

ditadama — Sun, 02 Jan 2011 08:17:56 +0000

The stats helper monkeys at WordPress.com mulled over how this blog did in 2010, and here’s a high level summary of its overall blog health:

The Blog-Health-o-Meter™ reads Wow.

Crunchy numbers

The average container ship can carry about 4,500 containers. This blog was viewed about 17,000 times in 2010. If each view were a shipping container, your blog would have filled about 4 fully loaded ships.

In 2010, there were 16 new posts, growing the total archive of this blog to 28 posts. There were 91 pictures uploaded, taking up a total of 81mb. That’s about 2 pictures per week.

The busiest day of the year was May 21st with 765 views. The most popular post that day was DSCF1183.

Where did they come from?

The top referring sites in 2010 were supermama.lt, virtuvesfeja.blogspot.com, supermama.com, google.lt, and facebook.com.

Some visitors came searching, mostly for provanso stilius, provansas, dekupazas, interjero detales, and dekupažas.

Attractions in 2010

These are the posts and pages that got the most views in 2010.

Kur ieškoti provanso stiliaus baldų Lietuvoje? May 2008
5 comments

Provanso stiliaus virtuvė May 2008

Dekupažas July 2008
2 comments

Provanso stiliaus svetainė May 2008

Pirmosios Kaledos

ditadama — Sun, 19 Dec 2010 11:15:32 +0000

Kaledos visiems asocijuojasi su vaikyste, grazia ziemos pasaka, kuomet visi tampa geri, dosnus, saltos sirdys istirpsta paveiktos uzuojautos silpnesniam, nuskriaustam gyvenimo. Kaledos kupinos tikejimo ir vilties, kad slapciausi musu troskimai virs tikrove. Pamenu kaip laukdavau sios sventes. Buvau laimingas vaikas, nes mano tevai man sukurdavo pasaka, kurioje as galejau dalyvauti realybeje. Ilgai tikejau tuo, ilgai gyvenau tikedama pasakomis ir stebuklais. Pamenu kaip is manes juokesi mokyklos draugai, kai as budama dar kokiu 11 metu irodinejau, jog Kaledu senelis ir jo pagalbininkai yra tikri, neisgalvoti personazai. Kadangi buvau is tiesu maciusi tikra nykstuka, atbegusi pas mane per ziemos pusnis, galejau tvirtai irodineti savo tiesa. As ir pati nenorejau prarasti to tikejimo, kuris man teike tiek daug dziaugsmo. Norejau islaikyti tai kuo ilgiau. Dabar budama suaugusi, istekejusi moteris, ar lygiai taip pat stipriai tuo tikiu, strykcioju is laimes pabudusi ryte ir zaidziu kaip mazas vaikas, nes man tai teikia laime.

Apie Kaledas ir ju svarba galeciau kalbeti visa menesi ir vis tiek nepritrukciau zodziu, juolab, kad siemet jos bus kiek kitokios. Siemet mano svajone sutikti Kaledas savo namuose virto tikrove. Ilgai sukau galva kaip papuosiu Kaledine eglute. Ja perkame gyva ir dabiname visokiais parduotuviniais zaisliukais. Siemet norejosi kazko kito, kazko jaukaus ir silto. Pirmiausia mano ruosimasis Kaledoms prasidejo nuo uzuolaidu svetaineje uzsakymo. Suderinome su dizainere medziagas, sugeneravome idejas. Savaites begyje tureciau papuosti savo langus dekoratyvinemis lengvomis uzuolaidomis. Laukdama ju suku galva kaip atrodys mano eglute. Po savaites suzinau, kad siemet uzuolaidu negausiu, nebent pasirinkciau kita medziaga. Nusprendziau neskubeti ir laukti to, ko noriu. Planas keiciasi, reikia viska permastyti is naujo. Beje, vonios spintele jau yra, taciau ir ji ne tokia, kokia turejo buti, dureles turetu buti pakeiciamos naujomis. Laukiu ju su nekantrumu, pamazu ieskau sviestuvu. Velgi naujiena ne pagal plana – dureles bus tik po nauju metu. Kagi, nieko nepadarysi, turesiu ka veikti po Kaledu. Bet eglute zinau, kad tikrai bus. Sugalvojau ja puosti nertomis snaigemis ir stikliniais zaisliukais. Apsidziaugiau kai mama sutiko man nunerti snaigeles. Nusipirkau stikliniu zaisliuku, siaudinuku, elektrine zvakide. Pervilkau kresla, nusipirkau nauja patalynes komplekta. Namai pamazu grazeja, o po Kaledu tikiuosi, kad juose atsiras dar keletas naudingu detaliu. Nusprendziau, kad siemet to visiskai pakaks.

Kalbant apie tai, kas ne pagal plana, guodziu save, kad turesiu dar neispildytu svajoniu, apie kurias gera galvoti. Nors zmones daznai nori daug visko ir is karto, as manau, kad reikia dziaugtis smulkmenomis, kurias sudejus kruvon sudaro didziaja dauguma. Smulkmenu esam linke nepastebeti, o didelius darbus greitai pamirsti. Prisimename kaip kazkada buvo gera tik tuomet, kai nutinka nelaime ar atsitinka kazkas netiketo, nemalonaus. Norime sugrazinti tai, kas buvo anksciau, taciau to padaryti nei vienas negalime. As kasdien taip skubu, noriu uzpildyti kiekviena savo gyvenimo minute, bet pavargstu. Jauciu, kad viskas, ka darau yra beprasmiska, nebent as suteikiu laime sau ir dovanoju ja kitam. Dabar esu namuose, man silta, uz lango palengva krenta snaiges. Vis zvilgteliu i savo eglute, ji man tokia brangi, puosta mamos nertomis snaigemis, is kuriu sklinda jos ranku siluma, mintys apie mane, apie tai, kas is tiesu svarbu ir brangu gyvenime. Esu saugi, nes turiu brangius zmones. Daugiau man nieko nereikia, mano sirdis pilna laimes.

Filed under: Idėjos

Rožių žiedai namuose

ditadama — Sun, 03 Oct 2010 11:25:54 +0000

Vasara baigėsi. Rudeninis vėjas kartu su savimi nusinešė gėlių kvapą, nukando lapus…Vasara liko tik prisiminimuose ir…mano namuose. Geriu karštą arbatą, bandau sušildyti savo vidų, bet niekas negali atstoti šilumos, kurią skleidžia rožių kvapas. Iš mamos sodo parsivežiau paskutinę dovaną šiais metais, kuri dar glosto mano akį ir leidžia pasidžiaugti paskutinėmis saulėtomis akimirkomis.

Dievinu rožes. Tikriausiai nėra moterų, kurios jų nemylėtų. Įsirenginėdama butą svarsčiau galimybę miegamąjį išklijuoti gėlių motyvais. Visada svajojau miegamajame turėti baltą didelę rožę. Balta mano mėgstamiausia…

Click to view slideshow.

Tapetai suteikia namams jaukumo. Tai tokia šauni medžiaga, su kuria galima sukurti begales įdomių detalių. Tapetai gali būti tik akcentu, jais galima dekoruoti spintą, panaudoti vietoje paveikslų ir t.t. Beje, svarsčiau ir apie „tapetuotą spintą“, turėjau dar vieną „fix idėją“, kuri būtų papuošusi „vyro sieną“ su tv, tačiau nei vienos iš jų neįgivendinau. Nežinau kodėl, bet maniau, jog tapetai yra atgyvena. Matyt trauma iš vaikystės prisiminimų Be to, negalėčiau apsikęsti jei nors vienas kampelis atsiluptų. Dar vienas niuansas – jie greitai nusibosta. Vėl plėšk tuos lapus nuo sienų…Dabar turiu dažytas sienas. Man jos patinka, nors rūpesčių turiu. Reikia vaikščioti atsargiai, nesiramstyti…Menkiausias prisilietimas – ir pėdsakas garantuotas. Mūsų dažai labai geri, vieni geriausių iš siūlomų variantų, o aš spalvas sutirštinu, bet niekas manau nesiginčys su manimi dėl to, kad ant dažytų sienų visos kliurkos labiausiai matosi. Lyginant tapetus ir dažus, svarbu ir jų kaina, t.y. kas labiau apsimoka finansiškai. Kadangi aš negalėjau išsirinkti pigesnių tapetų nei už 200 Lt/kv.m., tai nusprendžiau, jog dažytos sienos bus pigiau Pagal mano skaičiavimus viena siena man būtų atsiėjusiu apie 1000 Lt kaip minimum…Naudingų nurodų skiltyje įkelsiu neblogą internetinį puslapį, kuriame siūloma daugybė nuostabių tapetų. Beje, galima paprašyti atsiųsti pavyzdį, o tai labai svarbu renkantis tapetus, reikia pridėti prie sienos namuose, kitaip galimybė pršauti laba didelė. Pati vežiausi katalogus iš salono, dėjau prie sienų ir aiškiai mačiau, kaip vaizdas „natūroje“ skiriasi nuo vaizduotės. Tą patį dariau ir su užuolaidų audiniais. Nusipirkau nepamatavus, nes norėjau sutaupyti, o tuos, kuriuos matavau – pasilikau ateičiai. Bet tai atskira tema…Grįžtant prie tapetų temos – Lietuvoje pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio atrodytų didelis, tačiau taip nėra. Jei esi išrankus žmogus, renkisi iš katalogų. Dažniausiai išsirinkus tapetus iš katalogo, reikia laukti kelias savaites kol juos atsiųs. Plius sumokame parduotuvei už tarpininkavimą. Taigi siūlau pasižvalgyti internete. Na o man kol kas teks šildytis skintomis, natūraliomis gėlėmis, kurias aš laaaabai myliu.

Filed under: Idėjos

Namo adresas

ditadama — Sun, 19 Sep 2010 09:39:40 +0000

Kas yra žmogui namai? Tai gali būti butas: vieno, dviejų trijų…kambarių, kotedžas, namas, sodo namelis, pilis, suoliukas ar konteineris…Žinau, kad kai kuriose šalyse žmonės gyvena kartoninėse dėžėse – jas irgi vadina namais. Dar yra gyvenančių palapinėse ar tiesiog paplūdimyje…Aš užaugau name. Turėjau savo kambarį, kieme sūpuokles ir savo gėlių darželį. Mano tėvai statėsi namą savo rankomis. Pamažu jį kasmet lipdėme, tobulinome. Namas buvo pradėtas statyti kai tik aš atsiradau šiame pasaulyje. Gal dėl to jaučiu labai stiprų ryšį su ta vieta. Grįžusi jaučiuosi tokia rami ir saugi. Visas pasaulis tarsi išnyksta kai tik įžengiu pro kiemo vartus. Žinoma, nesijausčiau taip jei negyventų ten mano nuostabūs tėvai, kurių meilė sukūrė tą nuostabų pasaulio kampelį. Tas pasaulio gabalėlis turi savo pavadinimą – žemėje tai vadinama namo adresu. Šiemet mano gimtasis namas pasikeitė. Garbingo jubiliejaus proga jis įgavo naują veidą. Tėvai ėmėsi stogo ir fasado renovacijos, pakeitė langus, perdarė mažąją verandėlę, kuri pavirto gražia terasa. Grįžusi akimirkai pamaniau, kad ne ten pataikiau. Namas visiškai pasikeitęs! Kadangi tėveliai pasinaudojo tik vienu mano „stiliaus“ patarimu ir pakeitė didžiuosius verandos langus, nusprendžiau, jog man vis tiek reikia kažkur įdėti savo indėlį. Sugalvojau! Nusprendžiau užsakyti gražų namo adreso užrašą. Ėmiausi paieškų. Štai kokių grožybių atradau:

Šias iškabas galima užsakyti internetu. Kainos įvairios, būtent šių iškabų kainos prasideda nuo 80 $. Viena bėda – siuntimas iš JAV. Parašiau užklausas teiraudamasi, ar būtų įmanoma parsiųsti į LT. Deja, tokių galimybių man niekas nepasiūlė. Nusprendžiau, kad man viskas labai jau brangiai atsieis, tad ėmiau ieškoti kalvių Lietuvoje. Greitai mano fantazijos buvo nugesintos. Kalviai už namo adresą paprašė nuo 400 LT, kiti virš 1000 Lt … Buvo variantas, kuris man būtų kainavęs apie 200 LT, tačiau sudvejojau. Ieškojau ieškojau ir nusprendžiau, kad labiausiai tiks paprasčiausi metaliniai namo numeriai, kuriuos neperseniausiai buvo nupirkęs brolis. Jie Ermitaže kainuoja apie 80 Lt ir atrodo visai gerai Aš ir be namo numerio jį atrasčiau užsimerkusi – puikiai žinau kuriam pasaulio kampelyje yra mano vieta.

Vis dėlto turiu sau išsikėlusi naujų uždavinių, apie kuriuos parašysiu vėliau. Dabar esu paieškose

Filed under: Idėjos

Nedidelės smulkmenos

ditadama — Sat, 04 Sep 2010 11:58:50 +0000

Atėjo ruduo, greitai sulauksiu ir niūrios žiemos. Vasara pralėkė nepastebimai. Džiaugiausi, kad galiu kasdien džiaugtis šviesa, šiluma ir gėlėmis savo namuose. Žiemą tokios laimės dienos bus retos, todėl jau pamažu vėl imu rūpintis savo namų jaukumu. Įkelsiu keletą naujų smulkmenų, kurias įsigijau. Jau anksčiau minėjau, kad nereikalingi daiktai vargina, mėgstu viską suslapstyti, tačiau pastebėjau, kad vietos slapstymui jau nebeturiu. Susimąsčiau, kaip galėčiau išspręsti šį klausimą. Išeitį radau:

Dėžutės, indeliai biriems produktams – gera išeitis sutalpinti ir suslapstyti daiktus, suskirstyti juos ir, žinoma, sutaupyti vietos. Nejučia pastebėjau, kad nors ir išmetus krūvą drabužių iš spintos, vis tiek jų nesutalpinu. Nuolatos išrausiu lentynas, norėdama atkapstyti kokį nors „škurlių“. Vėl iš naujo tvarkau spintą…Dabar sudėjau sezoninius rūbus į dėžę, fotoalbumus, knygas, kanceliarines priemones, prieskonius, šlepetes svečiams, siuvimo reikmenis ir kitas smulkmenas į dėžutes. Gražiai ir tvarkingai viskas atrodo ir nesimaišo kur nereikia. O ir tvarka namuose, ir aiškumas, kur ką galima rasti.

Filed under: Interjero detalės